Andrius Grigorjevas. Efektyvaus mąstymo receptas: kokie įsitikinimai stabdo mūsų tobulėjimą

Ar mūsų mąstymas – ribotas? Taip, visuomet, koks protingas bebūtum. Tačiau yra būdų toms mąstymo riboms praplėsti ir išmokti problemas bei klausimus spręsti kur kas efektyviau. Svarbu atsispirti nuo kelių esminių gairių.

Tendencijų prognozuotojo Andriaus Grigorjevo paskaitoje „Efektyvaus mąstymo kelionė“ sužinosite apie modernaus mąstymo mitus, greito mąstymo spąstus bei išmoksite, kokie yra efektyvaus mąstymo įrankiai.

 Efektyvus mąstymas – tai mąstymas, kuris gali save dekonstruoti. Tai yra, suprasti savo sprendimų priežastis ir, kas mąstant bei sprendžiant, mums padarė poveikį. Tik šitaip dekonstruodami priimtą sprendimą galime užtikrinti, kad kitas mūsų sprendimo priėmimas bus dar efektyvesnis.

Modernaus žmogaus mitas

Tobulėjant technologijoms ir gaunant vis naujus įrankius darbui, darome prielaidą, kad mąstome vis plačiau, giliau ir efektyviau. Iš tikrųjų technologijos mus gerokai aplenkia. Egzistuoja populiari nuomonė, kad modernus žmogus yra logiškai ir analitiškai mąstantis, veikiantis be prietarų ir gebantis kvestionuoti savo įsitikinimus, atskiria objektyvią vertę ir sentimentalius poreikius. Tačiau toks žmogus labai mažai kur egzistuoja.

Mūsų archajinė mąstymo struktūra yra mum itin įprasta ir iš jos sunku išeiti. Taigi, pagrindinė užduotis iš pradžių yra suvokti savo mąstymo ribotumą.

Kultūra daro didelę įtaką mūsų mąstymo modeliams: ką laikome blogu ar geru reiškiniu, kaip suvokiame ženklus, emocinį spektrą, kaip interpretuojame reiškinius. Drastiškas pavyzdys: jeigu gyventume kanibalų visuomenėje, tikriausiai nekvestionuotume, ar valgyti žmogaus mėsą yra gerai, ar blogai – tai būtų tiesiog priimta norma. Vienintelė duotybė – mūsų pažiūros keisis ir transformuosis. Tai, kas atrodo normalu bei priimtina šiandien, gali atrodyti kitaip po penkerių ar dvidešimties metų.

Įvairūs simboliai, objektai ir žmonės turi tam tikras asociacijas mūsų sąmonėje. Tai – standartinis mąstymas, kylantis iš mūsų kultūros. Stereotipiškai vyrai yra labiau asocijuojami su autonomiškumu ir asmeninių tikslų siekimu, o moterys – su globėjiškumu ir bendruomeniškumu. Paskaitoje įvardijami įvairūs kultūriniai suvokimo pokyčiai ir tai, kaip metams bėgant keitėsi mums įprasti stereotipai.

Greito mąstymo spąstai

 Tai – paviršutiniškas mąstymas ir mūsų tikėjimas, kad per trumpą laiką, išgirdę vos vieną sentenciją ar vieną pamoką, galime turėti praktinės naudos ir pakeisti savo gyvenimą. Tačiau greitų žinių tikėtis gana naivu – tai, ką su jomis pasieksime, ne visada bus teisinga. Nežinodami, kas slypi po ta viena pamoka, nematydami konteksto, informaciją pritaikysime tik paviršutiniškai.

Tradiciškai semiamės išminties iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, mąstytojų. Dabar, kai savo rankomis kuriančiųjų sėkmę vis daugiau, išminties ieškome „darytojų“ žodžiuose – tų, kurie daro, veikia. Žymių kūrėjų ir darbuotojų citatos mūsų visuomenei tampa auksu. Iš jų bandome semtis supratimo, kaip gyventi patiems.

Kartais citatomis maskuojame savo neišmanymą arba savo požiūrio nesvarumą – panaudojame ryškius kito asmens žodžius, patvirtinti savo idėjai. Tačiau kartais tai gali padaryti žalos. Ypač kai naudojame pliką citatą, nežinodami nei konteksto, nei realios tų žodžių prasmės. A. Grigorjevo paskaitoje taip pat rasite realius citatų ir jų padarytos žalos arba naudos pavyzdžius. Taip pat galima atlikti dėstytojo siūlomą pratimą.

Efektyvaus mąstymo įrankiai

 Įrankiai atrodo labai paprasti, tačiau to paprastumo nevertėtų išsigąsti. Paprasti – vadinasi, aiškus jų panaudojimas.

Pirmiausias dalykas, kurį reikia žinoti: efektyvius sprendimus galime priimti struktūrizuotame pasaulyje. Reikia šį principą suvokti ir bandyti praktikuoti. Svarbu apmąstyti, kuo vienas sprendimas skiriasi nuo kito, iš kur jie abu kyla, kokia iš kiekvieno gali būti nauda – struktūros žinojimas išlaisvins galimybę priimti geriausią sprendimą.

Struktūra atsiranda tada, kai žinome priešpriešas ir panašumus. Stalą nuo kėdės galime atskirti tada, kai suvokiame, kad jie abu yra baldai, tačiau stalas skirtas padėti objektams, o kėdė – pačiam žmogui atsisėsti. Toks panašumas ir priešprieša leidžia mums objektyviai suvokti egzistuojančią tvarką. Taigi, kategorizavimas, skirstymas į kategorijas ir struktūros suvokimas, yra vienas iš svarbiausių įrankių.

Šioje „WoW university“ paskaitoje pateikiami ir visi kiti įrankiai, kuriais naudojantis galite efektyviau priimti sprendimus, o paskaitos pabaigoje, žinioms įtvirtinti, lektorius kviečia drauge atlikti pratimą.