Mokslo ir meno sąveika neatsiejama šiuolaikinio pasaulio ir kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Inovatyvūs mokslo sprendimai, modernios technologijos bei šiuolaikinio meno kūriniai, įvairios jų išraiškos taip subtiliai apraizgę mūsų kasdienybę, jog visa tai priimame lyg savaime suprantamus dalykus. Tačiau gebėjimas pastebėti detales, suprasti ir pažinti tai, kas mus supa, ne tik praturtina žiniomis, bet ir praplečia vaizduotės bei mąstymo ribas, atveria naujų galimybių potencialą.
Bene pati žinomiausia sąveika tarp mokslo ir meno – istorijoje dėl savo estetinių ypatybių išgarsėjusi dieviškoji proporcija, kitaip vadinama aukso pjūviu. Tai konkrečiais skaičiais ir mokslu pagrįstas reiškinys, kuris nuo senų laikų plačiai naudojamas mene, architektūroje, muzikoje. Vienas iškiliausių Renesanso menininkų Leonardas da Vinčis iškėlė hipotezę, jog aukso pjūvio proporcijas atspindintys matmenys yra patraukliausi žmogaus akiai. Mokslo ir meno sintezę tobulai suderinęs savo šedevre „Mona Liza“ Leonardas da Vinčis tik įrodė, kokie neatsiejami šie du, rodos, skirtingų polių elementai – mokslas ir menas, amžinai gyvuojantys drauge.
Šis kursas – tai siekis atskleisti kertinius šiuolaikinio mokslo ir meno pjūvius. Pasirinkus vieną ar iškart abu kursus, sužinosite apie intriguojančią modernaus ir šiuolaikinio meno sceną, inovatyvius mokslo laimėjimus. Neabejojame, šis kursas patenkins kiekvienos šiuolaikiškos, žingeidžios asmenybės smalsumą.
