Kristina Dryža: svarbiausi veiksmai, kai gyvenime vyksta pokyčiai

Kaip dirbti su savimi, jog galėtum išlikti lyderiu net ir sunkiausiu laiku? Ką daryti, kai ateitis atrodo neaiški ir kelianti nerimą?

Šie klausimai kyla ne vienam lyderiui, darbuotojui ir kūrėjui. Išmokite planuoti savo ateitį taip, kad jos nebijotumėte ir taptumėte ateinančių permainų dalimi.

Futurologė Kristina Dryža suteikia informaciją, kaip elgtis laikotarpiu, kai praeitis jau palikta už nugaros, o ateitis dar labai miglota. Ką daryti, kai esate tarsi pakibęs tarp dviejų pasaulių? „WoW University“ paskaitoje pateikiami metodai tinka ir darbo sričiai, ir kūrybai, ir asmeniniam gyvenimui.

Pereinamuoju laikotarpiu svarbu nebijoti to, kuo galime tapti. Jei bėgsite nuo pokyčių, įstrigsite savo įprastuose veikimo mechanizmuose ir elgesio modeliuose.

„Kažkas jumyse gali atsirasti tik iš kažko naujo. Antraip esate įstrigę viename momente – kaip „Švilpiko diena“ filme“, – sako K. Dryža.

Svarbiausia – neperdegti

Pirmiausia svarbu žinoti, kad jautrumas ir intuicija, veikdami kartu su protu, gali padėti lyderystei pakilti į naują lygį. Nereiktų nuvertinti jautrumo kaip menkos savybės – priešingai, tik jautrūs žmonės gali veikti šimtu procentų suvokdami situaciją.

Pamirškite planuojamą ateitį. Tai – linijinis mąstymo būdas. O kai vyrauja ne linijinis mąstymas, įkvėpimą galite gauti iš bet ko savo aplinkoje. Kai turite savo siekius, įkvėpimą iš aplinkos, galite savo vizijai suteikti bet kokią formą.

Taip pat svarbu neperdegti. Turima ateities vizija ir troškimai, kurių link einame, gali nušviesti mums kelią, bet pernelyg intensyviai susikoncentravus vien į tikslą, gali mus ir sudeginti. Reikia neprarasti savo šviesos – viskas, ką darome, svarbu ir nuo to priklauso kiti žmonės.

Kam paniškai dirbti? Koronavirusas padėjo mums suvokti savo mirtingumą. Esame kur kas daugiau nei mūsų darbas. Paskaitoje cituojamas „Bloomberg“ straipsnis, kurio esmę atspindi šis sakinys: „Kaip ir visos gynybos priemonės, perdėtas produktyvumas yra abejotinas nusiraminimo šaltinis.“
Tai reiškia, jog norėdami sąmoningai ir šviesiai eiti į priekį, neturime savęs perkrauti darbu, negalime perdegti.

Jokio „privalau padaryti“ sąrašo

Pernelyg didelis užsispyrimas dėl savo ateities taip pat gali būti blogas ženklas. K. Dryža cituoja vieno straipsnio autoriaus žodžius: „Neleisiu šiai krizei manęs sužlugdyti. Neleisiu, kad pandemija pakenktų mano produktyvumui.“ Kuo toks mąstymas gali būti žalingas?

Darbas – taip mąstančiojo atveju – gali būti maniakiška kovos su nerimu ir neapibrėžtumu priemonė. Tačiau prie pokyčių geriausiai prisitaiko tie, kurie būna paslankūs ir priimantys naujoves pereinamuoju laikotarpiu. Svarbi jūsų tolerancijos permainoms riba – kuo ji didesnė, tuo lengviau pavyks tas permainas įgyvendinti.

Norint sumažinti darbų ir naujovių keliamą stresą, verta atidėti į šalį sąrašus „Ką turiu padaryti“. Vietoje to pildyti ir vykdyti naująjį sąrašą – „Kuo aš rūpinuosi“. Šiame sąraše turi atsidurti žmonės ir reikalai, kurie jums rūpi, ir dėl kurių kasdien ką nors darote.

Praeities svarba ir ciklai

Kai atsiskiriate nuo praeities, prarandate savo šaknis. O mums iš tiesų reikia įsišaknyti savo istorijoje, asmeninėje istorijoje, šeimos ir šalies istorijoje. Mums to reikia. Priešingu atveju praeities traumas kartosime ateityje.

O dabartyje verta pamėginti tokį eksperimentą. Kai kitą kartą sutiksite pažįstamą žmogų, įsivaizduokite, kad jį sutikote pirmą kartą. Stebėkite jį ir jo vidinę šviesą, liudykite jį. Pernelyg dažnai mes jaučiamės nepriimti. Nesijaučiame, lyg kiti iš tikrųjų priimtų mūsų idėjas bei asmenybes. Padovanokite tą dovaną kitam – priimkite jį atviru žvilgsniu, tarsi iš naujo.

Taip mes galime sukurti kitokią ateitį, nes sutinkame žmogų ir situacijas naujai, leidžiame vizijai iškilti. Vien mūsų susidomėjimas ją sukuria.

Ciklai yra esmė. Tam, kad priimtume pokyčius ir atvirai žvelgtume į ateitį ar net ją įžvelgtume, turime suprasti ritmą ir ciklus. Pagrindiniai ciklai yra tokie: gimimo, augimo, žydėjimo, derliaus nuėmimo, nykimo, mirties ir atgimimo. Jie būdingi saulei, mėnuliui, metų laikams, augalams, gyvūnams, žmonėms ir net įmonėms. Mums visiems.

Jei pagalvotumėte apie ekonomiką, jai taip pat galioja tie patys ciklai: vyksta plėtra, pakilimas, nuosmukis ir depresija. Negalime visuomet išgyventi pavasario ir pakilimo. Mums reikia ir psichologinės žiemos. Nes tik joje, tamsoje ir ramybėje, gali užgimti galia ir naujovių sėklos.

Taip pat paskaitoje „Lyderystė pereinamuoju laikotarpiu: kokia strategija vadovautis?“ sužinosite, kaip atrasti ir išlaikyti savyje šviesą ir vidinį užsidegimą, kaip nekartoti įprastų praeities ir vaikystės modelių bei neleisti praeičiai diktuoti ateities. K. Dryža moko, kaip suprasti bei panaudoti simbolius, kaip elgtis su iš pasąmonės ateinančia informacija ir archetipiniais momentais. Kaip geriausiai priimti ateitį, kad ji nekeltų mums streso ir galėtume būti geriausiais, šviesiausiais savimi?