Dr. Valdas Noreika: „Įvertinkime minčių galią – kokių emocijų apimti užmiegame, taip, tikėtina, jausimės ir sapne“

Ar žinojote, kad nelaimes žmonės sapnuoja 6 kartus dažniau nei laimingus įvykius? Arba, kad vaikų ir suaugusiųjų sapnai smarkiai skiriasi – mažuosius blogi sapnai aplanko dar dažniau. Arba, kad jau kuriamos technologijos, kurios mums leis pasirinkti, ką sapnuoti?..

Įdomu, tiesa? Kembridžo universiteto dėstytojas dr. Valdas Noreika apie miegą, sapnus ir jų tyrimus pasakojo Mokslo pažintinio kurso paskaitoje „Stulbinanti neuromokslų plėtra: nuo varlės neurofiziologijos iki šiuolaikinių sapnų tyrimų“.

Taigi, jūsų dėmesiui – keli įdomūs faktai iš paskaitos. Sapnais žmonija domėjosi nuo senovės. Labiausiai įdomūs jie yra turbūt todėl, kad yra keisti. Anksčiau žmonės galvojo, kad miegant, galbūt, mūsų siela kažkur iškeliauja, dabar mokslininkai atranda, kad procesai, lemiantys sapnavimą, vyksta pačiose smegenyse.

Buvo sukurta daug būdų, kaip sapnus tyrinėti. Juos aiškindavo šamanai, buvo rašomi sapnų žinynai. Visgi, tokie žinynai, anot V. Noreikos, neturi jokio mokslinio pagrindo. XX a. pirmoje pusėje sapnais susidomėjo psichoanalitikai. Jie kėlė klausimą, ką konkretus sapnas reiškia žmogui, kuris jį sapnuoja, kodėl žmogus sapnuoja būtent tą sapną ir ką sapnuose reiškia įvairūs simboliai. Visgi, psichoanalitiniai tyrimai nėra moksliniai, nes jų negalima patikrinti. Vėliau jau mokslinius sapnų tyrimus pradėjo psichologija. O paskutiniu metu juos aktyviai tyrinėja neuromokslas.

Išsiaiškinta, kad miegant užslopinama kaktinė smegenų sritis, kuri atsakinga už racionalų mąstymą, greičiausiai todėl sapnuose patiriame tiek daug emocijų. Kritiškai nemąstome, todėl įvyksta nelogiškų dalykų. Pavyzdžiui, bendraujame su mirusiais žmonėmis. Įdomu tai, kad negatyvios emocijos, įvykiai sapnuose yra daug dažnesi už pozityvius. Dažniausios jaučiamos emocijos yra baimė, pyktis, agresija, įtampa. Yra teorijų, sakančių, kad taip mes nesąmoningai treniruojamės išgyventi realiame pasaulyje, kuriame tiek daug pavojų ir sunkumų.

Gražių sapnų formulės nėra, tačiau neuromokslininkas V. Noreika pabrėžia, jog tai, su kokiomis mintimis, emocijomis užmiegame, gali paveikti ir mūsų sapnus.

Ir dar. Vaikų sapnai smarkiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Mažieji daug dažniau sapnuoja gyvūnus, tačiau jie sapnuose vaikus puola. Vaikai dažnai sapnuoja, kad juos persekioja ir suaugę žmonės. Ir, apskritai, vaikų sapnai dar negatyvesni nei suaugusiųjų.