Dr. Simona Liukaitytė-Suszczynska: „Kosmoso misijos keičia kiekvienos iš mūsų kasdienybę“

„Štai čia tai kosmosas!“ – mėgstame sakyti, kai nutinka kažkas labai šaunaus arba sunkiai suvokiamo. Taip, kosmosas jaudinanti tema, tačiau suprasti, kas ten vyksta ir kodėl mums tai svarbu, nėra taip sudėtinga.

Prancūzijos kosmoso agentūroje dirbusi dr. Simona Liukaitytė-Suszczynska apie kosmosą ir su juo susijusius, mums kasdienybėje itin reikšmingus įvykius, papasakojo Mokslo pažintinio kurso paskaitoje „Svarbiausios misijos žmonijos kosminėje odisėjoje“.

Fizikos mokslų daktarė, optinių ir lazerinių sistemų inžinierė, beje, prisidėjusi prie marsaeigio „Perseverance“ kūrimo kalbėjo ir apie tai, kaip kosmoso industrija vystysis ateityje.

Taigi, reikšmingiausi įvykiai kosmoso industrijoje:

  1. Pirmojo palydovo paleidimas (1957 m.). Tuometinės Sovietų Sąjungos sukonstruotas „Sputnik 1“ svėrė 84 kg. ir buvo 58 cm. skermens. Apie Žemę apskriejo per 96 min. Dabar yra apie 3000 aktyvių palydovų – objektų, kurie sukasi aplink kokį nors dangaus kūną.

Dabartiniai palydovai gali sverti nuo 10 kg. iki kelių tonų. Palydovą sukonstruoti ir paleisti kainuoja nuo keliasdešimt tūkst. iki kelių šimtų tūkst. mln. eurų. Kadangi tai padaryti tampa vis pigiau, šiandien palydovų turi apie 40 skirtingų pasaulių šalių. Lietuva taip pat turi savo palydovą.

Kaip palydovai keičia mūsų gyvenimą?

Kiekvieną kartą, kai mokame banko kortele, yra naudojamas palydovas. Kam? Tam, kad tiksliai nustatyti, kur esame ir kada tiksliai padarytas pavedimas. Tai ypač svarbu biržose, prekiaujant akcijomis. Kaina gali skirtis kas keletą sekundžių.

Kai svarbu stebėti, ką daro tam tikri žmonės, pavyzdžiui, jūrų piratai arba karingai nusiteikusios šalys. Iš lėktuvų ar dronų to daryti negalima, nes oro erdvė apsaugota, o kosmoso erdvėje apribojimų nėra. Palydovas gali užfiksuoti tokius smulkius dalykus kaip judantis automobilis.

  • Kai naudojame navigacijos sistemą (GPS).
  • Kai reikia parašyti orų prognozes.
  • Nustatyti, kur tiksliai vyksta audra, tornadas, gaisras.

Palydovai naudojami ir kitose mums svarbiose srityse, kurias galėtume vardyti ir vardyti.

  1. Žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje (1969 m.) – misija „Apollo 11“. Praėjo 7 metai nuo minties iki įgyvendinimo. Misijos kaina – 25 mlrd. JAV dolerių (dabar 100 mlrd.). Prie misijos dirbo apie 400 tūkst. žmonių. Astronautai ant Mėnulio paviršiaus praleido 2,5 val. Iš šios misijos – žinios apie Mėnulį, kosmoso tyrinėjimo technologijas ir kasdieniai technologiniai laimėjimai: belaidžiai prietaisai (ausinės), tobulesnė ugniagesių apranga bei kt.
  2. Tarptautinės kosminės stoties iškėlimas (1998 m.). Sveria 440 tūkst. kg. Aplink Žemę apskrieja per 92 min. Tai yra tiesiog didelė laboratorija, skirta kosmoso tyrimams, testuoti kosminę įrangą, kaip žmogaus kūną veikia buvimas kosmose, bandoma auginti augalus.
  3. Marsaeigis „Perseverance“ (2020 m.). Marse nusileido šių metų vasario 18 d. Tai yra pirmoji misija, kurios metu gabenami dalykai, reikalingi ateityje žmogui norint išsilaipinti Marse. Pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai prietaisų dėka, tiesiog internetu, kiekvienas galime išgirsti kitą planetą.

Marsaeigio pagalba bus galima išsiaiškinti, kokia Marso geologija ir kaip ji vystysis? Ar čia kada buvo gyvybei tinkamo sąlygos? Atgabenti į Žemę uolienas.

  1. „Artemis“ misija: nuolatinė bazė Mėnulyje (2024 m.). Tikslas – nusileisti moteriai Mėnulio paviršiuje. Žmogaus čia nebūta nuo 1972 m. Mėnulyje įrengti nuolatinę kosminę stotį tam, kad tiek pažinti patį Mėnulį, tiek pasiruošti skrydžiams į Marsą.