Ateities lyderiams veikti svarbu jau dabar: kaip tapti įkvepiančiu pavyzdžiu, o ne arogantišku vadovu?

Vertybės – tai kertinis akmuo, pamatas kiekvieno žmogaus lyderystės kelionėje. Kaip galime matyti save kaip lyderį, jeigu nežinome savo pamatinių vertybių? Kaip galime tikėtis sėkmingai vadovauti organizacijoms ir įkvėpti savo sekėjus, jeigu patys nesuprantame, ką vertiname? Kaip sako rašytojas Simonas Sinekas, viskas prasideda nuo klausimo „kodėl?“.

Verslo erdvėje, lyderio ir organizacijos vertybės turėtų sutapti ar bent jau būti panašios. To reikia dėl kelių priežasčių, „WoW University“ pranešime žiniasklaidai rašo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadovė, „WoW University“ lektorė profesorė dr. Vita Akstinaitė.

Visų pirma, pavyzdžiui, jeigu vadovo vertybė yra pasiekimai, o organizacijos – laisvė, gali kilti nesutarimų planuojant ir vykdant įmonės strategiją. Visų antra, konfliktai ir kitos problemos komandoje dažnai kyla dėl skirtingų ar tinkamai neiškomunikuotų lyderio ir jo sekėjų vertybių. Jų išgryninimas leidžia organizacijai būti sėkmingesnei.

Ankstesni lyderystės modeliai, vyravę prieš 10 ar 20 metų, daugiausia rėmėsi hierarchine organizacijos struktūra. Besikeičiant visuomenei, organizacijoms ir naujai darbuotojų kartai, vertybės lyderiui leidžia efektyviau vadovauti net ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje.

3 lyderystės tiesos

Štai ką reikėtų suprasti lyderiui, siekiančiam sėkmingai vadovauti organizacijai ateityje (tarkime, galvojant kokius 5 metus į priekį). Visų pirma – reikia mokytis. Pernelyg dažnai vadovai, esantys ir būsimi lyderiai, galvoja, jog lyderystės gebėjimai išsivysto savaime – ilgesnį laiką sėdint lyderio kėdėje. Šiame teiginyje yra tiesos, tačiau reikia nepamiršti jog pozicijos, gyvenimo ir mokslų suteiktas pamokas reikia įsisavinti.

Reikia mokėti išsigryninti savo vertybes. Yra ne vienas metodas kaip tą padaryti – jų galima išmokti. O tuomet, kai jau išsigrynini, sugebėti jas tinkamai komunikuoti kitiems.

Visų antra, lyderystė nuolat besikeičiančioje 21 a. aplinkoje reikalauja lyderių būti lanksčiais, nuolat keistis ir prisitaikyti. Lyderio sėkmė priklauso nuo jo ar jos psichologinio pasiruošimo ir įgūdžių.

Visų trečia – vienos, universalios lyderystės formulės nėra. Efektyvi lyderystė skirsis skirtingose industrijose, kontekstuose ir laikotarpiuose, taigi sėkmingas lyderis ar (iė) yra tas (-a), kuris nuolat pasiruošęs (-usi) tobulėti.

Lyderystė Australijoje ir Lietuvoje: ko galime vieni iš kitų pasimokyti

Ieškant pamokų, kurias galėtume pasiimti vieni iš kitų, sakyčiau, jog Lietuvoje kai kuriose organizacijose vis dar įsišaknijęs vadovo ir darbuotojų bendravimo formalumas. Keli bendradarbystės metai su australais leido pamatyti, kad darbinė aplinka ten yra daug neformalesnė, labiau yra vertinamas malonus ir netiesioginis bendravimas, todėl tiek vadovo, tiek komandos komunikacija yra lengvesnė ir mažiau įpareigojanti.

Visų antra, Australijos vadovai lengviau reiškia emocijas ir jausmus. Netgi ta pati vertybėmis pagrįsta lyderystė ir sugebėjimas savo vertybes komunikuoti komandoje, užsienio šalyse yra praktikuojamas dažniau negu Lietuvoje.

Kita vertus, Lietuvos vadovai yra tikslesni, labiau koncentruoti į darbą ir rezultatus. Kartais labiau atsipalaidavusioms kultūroms, įskaitant Australiją, reikėtų pasimokyti lietuviško darbštumo.

Vertybės padeda pažaboti ego

Viena iš pagrindinių mano mokslinės ekspertizės sričių yra arogantiška (angl. hubristic) lyderystė. Toks lyderystės stilius išsivysto su laiku, dažnai vadovui užimant vis aukštesnes pareigas ir dėl to savo rankose sutelkiant vis daugiau galios.

Galia savo ruožtu augina žmogaus ego, todėl dažnai vadovai ima mažiau klausyti, daugiau koncentruotis į savo, o ne komandos, pasiekimus, nepriimti konstruktyvios kritikos ir galvoti, jog „jie žino geriausiai“.

Aišku, ši „tamsioji lyderystė“ neigiamai atsiliepia tiek komandai, tiek organizacijai, nes vadovas neįtraukdamas kitų ir nepriimdamas informacijos iš aplinkos tampa šališkas, ima daryti klaidas ir pamažu griauti komandos tikėjimą ir pasitikėjimą šio žmogaus lyderystės gebėjimais.

Vertybėmis paremta lyderystė padeda vadovams nepamesti krypties, net ir tuomet, kai galia ima svaiginti. Vertybės leidžia lyderiui užtikrinti, jog organizaciją liečiantys sprendimai yra priimami per žmogaus vertybių prizmę, o ne vadovo ego pagrindu.

Moterims lyderystė tinka

Pas mus vis dar pasigirsta svarstymų, ar lyderystė yra moterims įveikiamas iššūkis. Daugiausia dėl atsakomybių šeimoje… Michele Obama yra pasakiusi, jog pasiekimuose magijos nėra. Yra tik sunkus darbas, pasirinkimai ir užsispyrimas (angl. „There is no magic to achievement. It`s really about hard work, choices and persistence“).

Visiškai tam pritariu. Kiekviena moteris, nepaisant amžiaus, išsilavinimo, tautybės, religijos, šeiminės ar finansinės padėties, gali tapti stipria lydere. Moterys turi išskirtinį sugebėjimą suderinti daugybę veiklų, rolių ir pozicijų. Klausimas šiuo atveju yra ne „ar“, o „kada“.

Noriu pasakyti ir tai, kad vienas iš pagrindinių lyderio gebėjimų yra įkvėpti kitus. Skirtingus žmones įkvepia skirtingi dalykai, skirtingos vertybės! Žmonės dažnai mato lyderystę kaip didelį ir nepasiekiamą dalyką, tarsi lyderystė yra kitiems, tačiau ne man!

Iš tiesų, lyderių, kurie mus įkvepia dažnai nereikia ieškoti toli: tėvai, vaikai, mokytojai, kolegos, draugai… O galbūt ir mes? Vertybės padeda suprasti, kas mums svarbu. O tai savo ruožtu padeda suvokti, kas mums yra tas tikrasis įkvepiantis ir sektinas lyderis ar lyderė.