Ar žinai, kaip imposterio sindromas gadina tavo karjerą?
Ar gavus atlygį už sunkiai atliktą darbą, nesijauti vertas to atlygio? Ar komplimentus už savo pasiekimus priimi nenorom? Ar dažnai jautiesi taip, lyg apgaudinėtum darbdavį bei kolegas, atliekant kasdienes užduotis?
Jei surinkai tris TAIP, geičiausiai tavyje tūno apsimetėlio sindromas, populiarioje psichologijoje vadinamas – imposteris.
Apsimetėlio sindromas, tai reiškinys, kai žmogus jaučiasi mažiau pasiekęs nei yra iš tikrųjų (kitaip tariant, save nuvertina), nepasitiki savo intelektiniais sugebėjimais ar įgūdžiais profesinėje veikloje. Na, o įvairių tyrimų duomenimis, skirtingais gyvenimo etapais, mes kiekvienas išgyvename imposterio sindromą. Todėl nei vienas nesame apsaugotas nuo apsimetėlio.
Tokio tipo pasitikėjimo savimi stoka dažniausiai susiduria tie žmonės, kurie tik ką įsidarbino naujoje darbovietėje, pradėjo naują veiklą ar įgijo naują profesiją. Kadangi WoW University, Kompetencijų ir karjeros centras yra apie žmogaus įgalinimą veikti naujoje veikloje, nusprendėme parašyti tekstą apie imposterio sindromą bei kaip jis paveikia žmogaus kasdienybę, jei yra negydomas.
Šį sindromą turinčiam žmogui yra būdingas toks mąstymas:
- Man labiau pasisekė – nuvertinami pasiekimai ir įdėtas darbas nurašomas sėkmei
- Aš pasitaikiau tinkamu laiku, tinkamoje vietoje – vėlgi, yra nuvertinamos įdėtos pastangos pasiekus tam tikrų karjeros tikslų
- Tai ne visai mano nuopelnas – bijoma prisiimti atsakomybę už savo sėkmę
- Aš dar tiek daug nežinau ir nemoku – šį sindromą turintis žmogus dramatiškai bijo pasirodyti kažko nežinantis
- Padarysiu klaidą ir visi supras, kad iš tiesų esu nekompetentingas – klaida šiam žmogui yra visa griaunanti jėga.
Taigi, mąstymo modelius supratote. O gal net kelis jų atpažinote turintis savyje. Iš šių mąstymo būdų galite pastebėti ir tam tikrus būdo bruožus, kurie yra būdingi apsimetėlio sindromą turinčiam žmogui.
Keletas jų:
- Menka savivertė. Nuolat yra abejojama savo pasiekimais, įgimtais talentais ar paties ištobulintais įgūdžiais. Net, jeigu žmogus yra giriamas, jis vis tiek netiki, kad komplimentai skiriami yra jam.
- Yra būdingas juoda vs. balta, viskas arba nieko, situacijų vertinimas.
- Šie žmonės dažnai pasižymi darboholizmu bei perfekcionizmu. Save alina iš baimės suklysti, iš baimės prisipažinti, kad nėra visa žinantys, siekia užduotis atlikti tobulai.
- Apsimetėlio sindromą turintys žmonės dažnai atsitraukia nuo komandos. Toks žmogus bijo suklysti, todėl yra įsitikinęs, kad padarius klaidą išaiškės, kad yra nekompetentingas.
Jei savyje randi bent keletą išvardintų bruožų, laikas suklusti! Imposterio sindromas gali labai pakenkti ne tik karjerai, bet ir asmeniniam gyvenimui. Tačiau, kadangi straipsnis skirtas karjerai, daugiau dėmesio skirsime būtent šiai temai. Bet, kad ir kaip bebūtų, jei jauti vis dažniau, kad nenori eiti į darbą, aplinkui nėra nieko mielo, tikrai verta pasitikrinti ar nekankina perdegimas, kurį nuo pat pradžių galėjo lemti apsimetėlio sindromas.
Taigi, svarbu suvokti, jog negydomas imposterio sindromas neleidžia siekti išsikeltų ambicingų karjeros tikslų. Todėl yra svarbu suvokti, kaip apsimetėlio sindromas gali pakenkti tavo profesiniam augimui:
Nuolatinis savęs neigimas nepadeda kilti karjeros laiptais
Yra atlikta aibę tyrimų, kurie parodo rūsčią tiesą, kaip baisiai paveikia žmogų negatyvus pokalbis su savimi. Nuolatiniai ir nestabdomi negatyvūs dialogai su savimi veda prie griaunančio nepasitikėjimo savimi, kuris užtrenkia duris bet kokiems karjeros tikslams siekti. Kad ir kaip bebūtų, tačiau norint pasiekti profesinių tikslų teks išmokti bent truputį nutildyti negatyvų vidinį dialogą, reikės išmokti save palaikyti ir ne ką mažiau svarbu – išmokti taikiai žiūrėti į padarytą klaidą.
Jaučiamas nuolatinis nerimas paveikia gebėjimą susikoncentruoti
Pradedant naują veiklą, imposterio sindromas, kad ir kaip makabriškai skambėtų, gali padėti, gal net motyvuoti siekti tam tikro profesinio išmanymo ar karjeros tikslų. Tačiau, jei žmogus per ne lyg daug erdvės palieka apsimetėlio sindromui, netrukus atsiranda ir kitas, nemalonus draugas – nerimas. Nerimas kyla dėl to, kad yra tikima, jog nepakankamai žino, kad nepakankamai tobulai atliko užduotis, kad yra nepakankamai geras darbuotojas ir visos kitos bespalvės nesąmonės. Galiausiai nerimas taip įsivieši, kad tampa sunku ne tik, kad susitelkti į procesą ar rezultatus, bet ir į poilsį, kuris yra reikalingas mūsų geresnei būsenai bei produktyvumui. O tai reiškia, kad nukenčia ir gebėjimas susikoncentruoti. Na, o be gebėjimo susikoncentruoti sudėtinga yra būti produktyviam, efektyviam, kūrybiškam. Vadinasi, bus sunku pasiekti profesinės sėkmės.
Jaučiamas nuolatinis nerimas lydi į depresiją
Imposterio sindromas žmogų gali lydėti į savidestrukcines būsenas tokias, kaip depresija. Kas lemia nuotaikų svyravimą ar net sunkesnę depresijos formą. Čia neišsiplėsime, tačiau jeigu jau kuris laikas jautiesi bejėgis, niekam tikęs, nusivylęs savimi, darbu, gyvenimu, skatiname kreiptis profesionalios pagalbos.
Imposterio sindromas gali nuvesti į perdegimą, po kurio yra baisingai sunku pakilti.
Perdegimas yra liga. Dažnai to žmonės nesuvokdami kiša nosį tiesiai į perdegimo būseną, kuri gali iš esmės sunaikinti žmogų. Imposterį pergyvenantis žmogus pakliūna į raudoną perdegimo rizikos zoną, nes apsimetėlio sindromą turintys žmonės yra linkę neskaičiuodami valandų mokytis ir dirbti, visai nepalikdami vietos poilsiui.
Taip nutinka dėl to, kad žmogus besijaučiantis, jog yra sukčius ir visus apgaudinėjantis savo buvimu naujoje veikloje ar darbovietėje jaučia, jog turi be perstojo save įrodyti. Perdegimą vertinti reikia rimtai. Bet tam, kad būtų išvengiama sudegimo būsenos yra privaloma poilsį vertinti rimtai. Prisimink, kartą patyrus perdegimą, vėliau bus labai sunku pakilti.
Moterims, turinčioms apsimetėlio sindromą, yra sunkiau prašyti didesnio atlyginimo
Moterys ir taip stringa su pasitikėjimu savimi kai kalba pasisuka apie karjerą. Moterys čia siekia būti tobulomis, nes vis dar yra tikima, kad tik tada kai taps tobula darbuotoja bus verta išsvajotos pozicijos, gero atlyginimo, puikios darbovietės ir t.t. Ar žinojote, kad moterys atitikdamos 90 proc. darbo skelbime esančių reikalavimų, dažnai nedrįsta aplikuoti į norimą poziciją! Vyrai taip nedaro, jiems užtenka 30 proc. atitikti reikalavimų tam, kad išdrįstų aplikuoti į darbo poziciją.
Lygiai taip pat yra ir su didesnio atlyginimo paprašymu. Moterys labiau linkusios save nuvertinti, nes yra užaugintos būti tobulomis, kelia sau siaubingai aukštus, dažnai nerealius lūkesčius. Todėl ir didesnio atlygio yra bijoma prašyti, net ir tada, jei yra puikios darbuotojos!
Taigi, negydomas apsimetėlio sindromas kenkia. Kenkia kasdieniam gyvenimui, kenkia karjerai. Bet ir pagydyti per vieną dieną ar naktį tikrai nepavyks. Gijimas gali užtrukti, tačiau svarbu gyti.
Svarbu sau kiekvieną vakarą, prieš einant miegoti pasakyti – šiandien padariau viską ką galėjau geriausio. Yra svarbu, kaskart prieš pateikiant atliktą užduotį sau pasakyti – atlikau taip, kaip galėjau geriausiai. Svarbu, kaskart suklydus priminti sau – esu tik žmogus.
Linkime drąsiau atleisti sau už savo netobulumą! Juk būtent netobulumai mus ir padaro žmonėmis!
