Vadovavimas ir lyderystė yra praktiškai neatsiejami. Stebint sėkmingų vadovų darbą galima užtikrinti, kad gera lyderystė – daugybės detalių rinkinys. Kokios tos detalės? Nuo ko reiktų pradėti?

Pagrindiniai klausimai: kaip sutelkti komandą ir kaip būti ją išlaikančiu lyderiu. Tarptautinės bendrovės „Alisa management laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė, penkių vaikų mama, dr. Alisa Miniotaitė atsakė į juos ir pasidalijo savo žiniomis „WoW University“ paskaitoje.

Pirma ir svarbiausia

Pagrindinis efektyvaus lyderio kriterijus – rezultatas. Pirmas ir svarbiausias sėkmės bruožas – pasiekti rezultatai. Žinoma, svarbu ir visi kiti kriterijai – santykiai, vadovavimo stilius ir kiti. Tačiau be rezultatų nematysime ir komandos įdirbio bei vadovavimo jai prasmės.

Pagalvokime apie geriausių kompanijų vadovus ir lyderius. Lietuvoje yra keli garsūs vadovai, kurie visiškai neorientuoti į santykį, bet kompanija pasiekia fantastiškų rezultatų. Šis pavyzdys svarbus tam, kad suprastume, jog pirmiausia žinojimas, kaip kurti verslą ir sumanumas atneša rezultatus.

Lyderystė VS vadovavimas

Kuo lyderystė skiriasi nuo vadovavimo? Vadovavimas – tai resursų valdymas, pažodžiui verčiant pačią sąvoką būtų „darbų darymas kitų rankomis“. O lyderystė yra procesas. Lyderystės procese lyderis kartu su sekėjais siekia bendro tikslo. Tačiau lyderio-sekėjo santykis – kaip jį užtikrinti? Įvairios lyderystės teorijos būtent tai ir daro: stengiasi atsakyti į klausimą, ką tokio daro lyderis, kad kiti nori jį sekti.

Jeigu vadovas yra vienas, tai lyderystės gali imtis kiekvienas komandos narys. Toks šiuolaikinis lyderystės supratimas. Vadovas komandoje tarsi pats nustato sau vietą – ar jis labiau vadovauja iš viršaus, ar dalijasi lyderyste su partneriais, ar eina kartu su komanda.

Keli lyderystės modeliai

Žmogus, kuris aiškiai prisiima atsakomybę ir darbuotojai gali į jį atsiremti – tai dar du sėkmingo lyderio bruožai. Jei vadovas stengiasi būti geras, įtikti ir patikti kitiems, tyrimų duomenimis tai nėra lyderio elgesys. Žmonės tokiu vadovu nebūna patenkinti ir nori tvirtesnio pavyzdžio. Tad net jei vadovas dalijasi lyderyste ir atsakomybėmis su komanda, jis vis tiek turi išlikti tvirtu ir stipriu žmogumi.

Kiekviena organizacija turi savo gyvenimo būdą. Yra daugybė skirtingų lyderystės mokyklų bei modelių. Ir nesvarbu, kuria remsitės – kiekvieno tipo lyderis randa savo sekėją. Pradedantys vadovai paprastai mėgsta paklusnius sekėjus ir darbuotojus, kurie neužduoda nepatogių klausimų. Tačiau kuo lyderis brandesnis, tuo brandesnio sekėjo jis nori: renkasi savarankiškus, diskutuoti gebančius darbuotojus.

Elgesio teorija

Tyrimų duomenimis, yra penki svarbiausi lyderio bruožai: (1) intelektas, (2) apsisprendimas/valia/ryžtas ir (3) socialumas bei gebėjimas bendrauti ar, net ir būnant intravertu, meilė žmogui, (4) sąžiningumas ir (5) pasitikėjimas savimi.

Kai šias savybes žmogus jau turi, kitas svarbus dėmuo – kur nukreiptas lyderio elgesys. Kalbant apie vadovavimą, yra žinoma „elgesio teorija“. Lyderio elgesys fokusuojamas dvejomis kryptimis. Pirmoji kryptis – užduotis ir rezultatas. Antroji – santykis ir žmogus. Tyrimai rodo, kad geriausias vadovas abi šias kryptis akcentuoja vienodai. Tai yra, jis yra ir reiklus, gebantis išsireikalauti rezultato, ir kuriantis gerą santykį su darbuotojais ir dėmesingas žmogui. Būti ir reikliu, ir šiltu – tai tikra meistrystė.

Yra ir trečioji galima kryptis – orientacija į pokytį. Tai reiškia, kad jeigu vadovas valdo resursus, užtikrina rezultatus ir sėkmingai dirba su žmonėmis, tikras lyderis dar ir rūpinasi ateitimi bei įžvelgia prognozes.

Kaip šios žinios ir teorija veikia praktikoje? Kas yra autentiška, kas tarnaujanti, kas vertikali, o kas – pasidalytoji lyderystė? Svarbiausia – kokiais metodais suburti gerą komandą?

Tai ir daugiau – paskaitoje „Lyderystės „kaip“: tarnaujanti lyderystės stiprios komandos formavime“.